Kaip darbdaviams ištrūkti iš aklavietės ir rasti darbuotojų? Ar pameistrystė – tas kelias, kuris padėtų?
2021-10-22
Kaip darbdaviams ištrūkti
iš aklavietės ir rasti darbuotojų? Ar pameistrystė – tas kelias, kuris padėtų?
Lietuvoje – kritinė
situacija: darbdaviai neranda kvalifikuotų darbuotojų, o pastarieji verčiau
renkasi gauti pašalpą nei dirbti už minimalią algą. Kaip ištrūkti iš šios
aklavietės?
Ar nenorą dirbti lemia
tik atlyginimo dydis? O gal žinių ir kvalifikacijos stoka? Kaip galima įgyti
kvalifikaciją dirbant ir kartu mokantis? Pameistrystė – kaip ji vyksta
Lietuvoje? Kaip sumotyvuoti darbdavius,
kad padėtų rengti kvalifikuotus darbuotojus?
Tokie ir panašūs
klausimai bus sprendžiami Vokietijos ambasados ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų iniciatyva
organizuojamame dviejų dienų renginyje „Ištrūkime iš aklavietės“. Jame
sprendimų ir išeities iš krizinės situacijos ieškos verslininkai, Švietimo ir
mokslo ministerijos bei profesinių mokymo įstaigų atstovai, savo patirtimi
dalinsis Vokietijos ekspertai.
Atotrūkis tarp darbdavių
poreikio ir darbo rinkos – didžiulis
„Atotrūkis tarp darbdavių
poreikių ir darbo rinkos pasiūlos Lietuvoje – labai
didžiulis. Tarptautinės kompanijos, investuojančios į Lietuvą ir kuriančios čia
šimtus darbo vietų, skundžiasi, kad neranda darbuotojų. Vokietijoje bei kitose
Europos šalyse sėkmingai naudojama nedarbo mažinimo priemonė – pameistrystė.
Lietuvoje ji kol kas neprigijusi. Bandysime pasiekti proveržį ir pajudėti iš
sąstingio“, – teigia Vokietijos ir Baltijos šalių
prekybos rūmų atstovė dualiniam profesiniam mokymui Eugenija Novicki – Bittner.
Pameistrystės programa turėtų
padėti greičiau ir efektyviau įgyti profesinį išsilavinimą specialistams, kurių
itin trūksta darbo rinkoje, o tai mažintų nedarbo lygį ir patenkintų darbdavių poreikius. Tačiau ar taip yra?
„Lietuvoje pameistrystė
įteisinta, tačiau dar nėra įsitvirtinusi kaip populiari profesinio mokymo
organizavimo forma. Pirmiausiai, pameistrystės mokymo formoje dalyvauja trys
dalyviai: profesinio mokymo įstaiga, darbdavys ir mokinys/pameistrys. Tam, kad
ji veiktų, reikia ne tik paskatų iš valstybės, tačiau ir bendros pameistrystės
kultūros, aiškiai suvokiant, kokią naudą visoms trims pusėms teikia ši mokymo
forma“, – pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė
Kudarauskienė, kuruojanti profesinio mokymo sritį.
Vokietijos ekspertai
dalinsis gerąja patirtimi
„Pameistrystė – tai ne
tik išsilavinimas, bet ir darbo patirtis: studentai vienu metu ir mokosi, ir
dirba, gauna atlyginimą. Ši programa itin naudinga ir darbdaviams, nes padeda
„užsiauginti“ kvalifikuotus darbuotojus, kurie jau darbuojasi įmonėje. Kadangi
Vokietija turi daug patirties pameistrystės, dualinio mokymo tema, vėl
kviečiame dalintis gerąja praktika ir patarimais su Lietuvos institucijomis,
švietimo įstaigomis ir įmonėmis , – pasakoja E.
Novicki – Bittner.
Ji pastebi, kad
darbdaviai taip pat turi prisidėti ugdant darbuotojus, investuoti į jų kvalifikaciją,
suprasti, kad tai netrumpas procesas, tačiau pirmiausia naudingas pačiai
įmonei.
„Verslo atstovai
skundžiasi, kad jie nesulaukia paramos iš valstybės, o mokymų programos
neatitinka verslo poreikių, profesinės mokyklos turėtų lanksčiau bendradarbiauti
rengdamos labiau darbo rinkos poreikius atitinkančių profesijų atstovus.
Akivaizdu, kad Lietuvoje pameistrystė dar nėra populiari, per didelis atotrūkis
nuo strateginiuose planuose užsibrėžtų tikslų ir realios situacijos“, – teigia
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovė dualiniam profesiniam
mokymui E. Novicki – Bittner.
Viceministrė dr. Agnė
Kudarauskienė sutinka, kad svarbiausi
veiksniai, siekiant efektyvaus darbdavių poreikio atliepimo, yra profesinio
mokymo lankstumas, prieinamumas ir jo turinio atitikimas darbo rinkos
tendencijoms.
„Per
pastaruosius keletą metų profesiniame mokyme matome daug teigiamų pokyčių –
kartu su darbdaviais atnaujinti visų sektorių profesiniai standartai, kurių
pagrindu parengtos ir nuolat rengiamos mokymo programos. Taip pat kasmet didėja
tęstinio profesinio mokymo populiarumas, stojančių skaičius auga. Darbdaviai
gali pasinaudoti visomis valstybės teikiamomis galimybėmis siųsti savo
darbuotojus perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui“, - sako viceministrė.
Prieš
keletą metų Lietuvoje itin trūko inžinerijos krypties specialistų.
„Šiandien
jau galime pasidžiaugti – šioje kryptyje jau antrus metus priimame daugiausiai
mokinių. Tačiau matome, jog darbo rinkos poreikiai dar didesni. Kaip ir
pavyzdžiui, informacijos ir ryšio technologijų srityje. Čia labai svarbus
darbdavių indėlis populiarinant profesijas, didinant jų patrauklumą,
akcentuojant naujas technologijas ir gamybos būdus, karjeros perspektyvas tuose
sektoriuose, kuriuose darbuotojų trūksta labiausiai“, - teigia dr. A.
Kudarauskienė.
Profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje tebėra
iššūkis
Dar
vienas svarbus veiksnys, anot viceministrės, profesinio mokymo patrauklumas
Lietuvoje tebėra iššūkis: „Todėl jau turėdami sureguliuotą teisinę bazę, dabar
turime dėti pastangas populiarinti tiek profesinį mokymą, tiek pameistrystę,
kaip jo formą“.
Profesinis mokymas ir
pameistrystė turėtų būti labiau strateginė Lietuvos švietimo sritis, kad
pavyktų pagerinti jos įvaizdį visuomenėje ir efektyviau spręsti darbuotojų
trūkumo problemas.
2019 m. Lietuvoje buvo apie
3 proc. besimokančiųjų pameistrystės forma, o 2020 metais buvo užsibrėžtas
tikslas pasiekti net 20 proc.
Švietimo,
mokslo ir sporto ministerijos
duomenimis, 2019–2020 metais iš Lietuvoje veikusių 61 valstybinių profesinių
mokymo įstaigų 34 buvo vykdomos profesinio mokymo programos pameistrystės
organizavimo forma, o 2019 m. pameistrystės organizavimo forma besimokančių
asmenų procentas siekė 3,1 proc. Tam buvo pasitelkiamos ES investicijos iš
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų finansavimo priemonių.
Taip pat keliamos kasmetinės užduotys profesinių mokyklų vadovams, susiję su
pameistrystės mokymo formos įgyvendinimu, bendradarbiavimu su darbdaviais.
Kokią naudą pameistrystė suteikia darbdaviams?
Viceministrė dr. Agnė
Kudarauskienė išvardino pagrindines naudas
darbdaviui (įmonės administracijai, profesijos meistrams):
- verslo poreikius atliepiantis darbuotojų
ruošimas;
- finansinės paskatos iš valstybės - 70 proc.
mažesni darbuotojo ir iki 20 proc. mažesni pameistrį mokančio meistro darbo
užmokesčio kaštai;
- verslas turi galimybę tiesiogiai įsitraukti į
profesinio mokymo programų formavimą, kūrimą atsižvelgiant į jo poreikius bei
įgyvendinimą;
- efektyvus būdas surasti ir atsirinkti reikiamus
darbuotojus;
- sutaupomi įvadinių mokymų kaštai, aukštesnis,
nuolatiniais darbuotojais tapusių, buvusių pameistrių darbo našumas;
- didesnis darbuotojų lojalumas: pameistriai
išmoksta ne tik procesų, bet ir įmonės vertybių;
- finansinės paskatos arba taikytinos mokesčių
lengvatos leidžia įmonėms kokybiškiau vykdyti mokymo programas investuojant į
meistrų ruošimą, įrangos atnaujinimą ir pan.
- verslui pagrįstai uždedamas socialiai atsakingo
verslo ženklas;
- verslas geriau mato ir supranta kaip yra ruošiami
specialistai, švietimo sistemos specifiką ir kaip verslas gali prisidėti prie
švietimo programų bei politikos tobulinimo.