Lėtinio nuovargio sindromas: kai poilsis nepadeda

Lėtinio nuovargio sindromas: kai poilsis nepadeda

Gydytojai primena, kad kasdien nesirūpinant tinkama emocine higiena organizmas anksčiau ar vėliau priverčia „sustabdyti arklius". Užklupus lėtinio nuovargio sindromui ir geras poilsis nebepadeda susigrąžinti normalios savijautos ir darbingumo.

Lydi ir miego sutrikimai

Psichiatras Mindaugas Šablevičius primena, kad lėtinis nuovargis toli gražu nėra paprastas pervargimas, kuris praeina gerai išsimiegojus. Nors jį pacientai dažniausiai jaučia kūnu, tai yra psichikos sutrikimas.

„Jis diagnozuojamas su aiškiomis aplinkybėmis nesusijusiam tiek fizinio, tiek emocinio nuovargio jausmui varginant keletą mėnesių. Jei žmogus nuo ryto iki vakaro sunkiai dirbo ir pavargo - tai dar nėra lėtinio nuovargio sindromo simptomas, tiesiog ženklas, kad nemokama susitvarkyti su dienotvarke", - aiškino gydytojas.

Lėtinio nuovargio sindromo kankinamas žmogus tampa dirglus, greitai išsenka. Be to, išsamiau paklausinėjus pacientą paprastai išaiškėja, kad nuovargis - tik dalis visų simptomų.

„Dažniausiai lėtinio nuovargio sindromą lydi ir miego sutrikimai. Žmogui darosi sunku užmigti - sukasi įkyrios mintys apie darbus, kitus rūpesčius, vargina nerimas, ateities baimės, dienomis taip pat lydi nuotaikos svyravimai", - kalbėjo psichiatras.

Išsikelia per aukštą kartelę

Jo manymu nemažai įtakos pakitusiai psichologinei būsenai turi socialinė aplinka - šiandien idealus žmogus suvokiamas kaip aktyvus, sportiškas, daug dirbantis, pasiekęs. Taigi dažnas nesąmoningai sau išsikelia per aukštą kartelę.

„Tą patvirtina ir augantis ne tik sergančiųjų lėtinio nuovargio sindromu, bet ir kitais psichologinės kilmės sutrikimais skaičius, - pastebėjo M. Šablevičius. - Šiuolaikinį žmogų kasdien atakuoja didžiulis kiekis informacijos, ją reikia apdoroti, vis skubama, o emociniai išgyvenimai ignoruojami. O tai neišvengiamai anksčiau ar vėliau atsiliepia, priveda iki to, kad pats kūnas pradeda duoti signalus, kad kažkas negerai. Tai širdis stipriau suplaka, tai imama dusti, tirpsta galūnės, vargina virškinamojo trakto sutrikimai. Taip kūniškai pasireiškia psichosomatiniai sutrikimai."

Gydytojas pabrėžė, kad nuovargis iš dalies yra teigiamas dalykas - jis įspėja žmogų, kad laikas sustoti, nes kitas žingsnis jau bus depresija. Be to, iš tiesų nuovargis jaučiamas ne raumenyse, o tam tikrame smegenų centre. Todėl išmokus laikytis tinkamos psichohigienos daug lengviau pavyksta susidoroti su kasdieniu nuovargiu.

Gydant prireikia kantrybės

Kaip ne per vieną dieną susiformuoja lėtinio nuovargio sindromas, taip ir gydant jį prireikia laiko.

„Jei pasitelkiami visi trys metodai - gyvenimo būdo korekcija, psichoterapija, medikamentai, pagerėjimas pradedamas stebėti tik po kelių mėnesių. Tokie pacientai paprastai sveiksta daug lėčiau nei sergantieji depresija", - pastebėjo psichoterapeutas.

Nors taikant daugiau metodų gydymas būna efektyvesnis, visgi antidepresantų skirti neskubama. Pirmenybė teikiama gyvenimo būdo įpročių keitimui, mitybos praturtinimui maisto papildais, B grupės vitaminais, magniu ir, be abejo, psichoterapijai.

„Ji paprastai gali būti sutalpinta į tokį sakinį „ar tikrai tai, ko norime, mums reikia?" Pavyzdžiui, žmogus siekia karjeros, turėti didelį namą, daug pinigų. Tačiau kūnas jau rodo signalus, kad verta užduoti klausimą, ar tikrai to reikia, kad nesustojus gali atsiverti opa ir pradės kraujuoti", - kalbėjo M. Šablevičius.

Gali slėpti kitas ligas

Visgi specialistas pastebėjo, kad lėtinis nuovargis nėra specifinis šio sutrikimo požymis. Jis gali įspėti apie fiziologines bėdas, dėl kurių pirmiausia žmogus ir turėtų būti ištirtas. Yra ne vienas sutrikimas, kurį gali „slėpti" toks nuovargis: tai - hepatitai, tuberkuliozė, ŽIV infekcija, žemas kraujospūdis, skydliaukės hipofunkcija, anemija, vitamino D trūkumas.

„Nesama jokio specialaus tyrimo, kuris padėtų psichiatrui įvertinti, ar žmogus serga lėtinio nuovargio sindromu. Taigi labai svarbu, kad pacientas nebūtų „nugydytas", t.y. psichiatras negydytų kūniškos ligos", - pabrėžė M. Šablevičius. Taigi tik nesant įtarimo dėl kitų ligų, kryptingiau ieškoma psichologinių ar psichiatrinių pasikeitusios žmogaus būsenos priežasčių.