Pozityvus požiūris, gera nuotaika, aukštas emocinis intelektas – misija įmanoma!

Pozityvus požiūris, gera nuotaika, aukštas emocinis intelektas - misija įmanoma!

Iš svečių šalių namo vežamės ne tik kalnus nuotraukų bei suvenyrų, bet gausybę įvairių įspūdžių, emocijų. Dažną stebina pakili kitataučių nuotaika, noras šypsotis, gebėjimas džiaugtis net ir mažais dalykais.

Kas formuoja pozityvų požiūrį į gyvenimą? Specialistų teigimu, vienas svarbiausių veiksnių - gerai išlavintas emocinis intelektas.

Emocinis intelektas, kaip ir bet kuri kita intelekto rūšis - loginis, socialinis, erdvinis - siejasi su žmogaus gebėjimu pasiekti norimo rezultato, jo sąmoningumu, branda, tolerancija.

Vizualiai įsivaizduoti emocinį intelektą padeda jo palyginimas su vairavimu - norint gerai vairuoti svarbu suprasti, kaip veikia ir pats automobilis, ir eismas aplinkui; emocinio intelekto atveju -svarbu pažinti ir savo emocijas (intrapsichinis intelektas), ir „emocinį eismą" arba bendravimo su kitais žmonėmis ypatumus (tarpasmeninis intelektas).

Aukšto emocinio intelekto žmonės geba ne tik adekvačiai išreikšti save, bet ir suprasti bei priimti šalia esantį žmogų, nesistengdami jo pakeisti. Jie sėkmingiau palaiko ilgalaikius santykius bei mažiau konfliktuoja su kitais, sukurdami aplink save teigiamą atmosferą. Susidaro įspūdis, kad kiekvienas šalia jų jaučiasi svarbus, suprastas ir saugus. Sėkmė jų neaplenkia dar ir todėl, kad aukšto emocinio intelekto žmonės pasižymi aukšta saviverte, kuri padeda išryškinti ir panaudoti gerąsias savybes bet kokioje situacijoje ir suvaldyti silpnąsias. Santarvė su savimi ir aplinkiniais palengvina užsibrėžtų tikslų siekimą, padeda išlikti motyvuotam, iniciatyviam, aktyviam ir geranoriškam, pelnyti ir išlaikyti aplinkinių pasitikėjimą. O juk šios savybės labai svarbios mūsų dienų lyderiui!

Gerai išlavintas emocinis intelektas ypač svarbus vadovams, nes padeda save ir kitus teigiamai nutekti darbui, sėkmingai bendradarbiauti su kitais ir sukelti norimą aplinkinių reakciją, o tuo pačius be didesnio vargo pasiekti užsibrėžtus bendruomenės tikslus.

Įdomu tai, jog emocinis intelektas yra lavinamas, o ne įgimtas dalykas.

Visus ugdytojus - mokytojus, mokyklų vadovus - norinčius iš profesionalų sužinoti, kaip lavinti emocinį intelektą bei prisidėti prie laimingesnės visuomenės kūrimo, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su pedagogas.lt kviečia į Strateginę švietimo konferenciją „EMOCINĖ BRANDA. Tikslai ir iššūkiai", kuri rugpjūčio 24 dieną vyks Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius).

Konferencijos programa lygiagrečiai vykstančių dviejų dalių: pirmoji skirta mokyklų vadovams, su kuriais bus kalbamasi apie vadovo, pedagogų/personalo emocinę brandą, jos identifikavimą, tobulinimą, konkrečias situacijas ir kt. Antroji dalis skirtą pedagogams, kuriems savo sričių profesionalai patars, kaip dirbti su skirtingo emocinio intelekto vaikais, kokie metodai yra efektyvūs, pateiks konkrečių situacijų analizes ir atsakys į rūpimus klausimus. Konferencijoje savo sukaupta patirtimi dalinsis Jūratė Bortkevičienė, Edvardas Šidlauskas, Tomas Rakovas, Vytautas Gaidamavičius, Rūta Songailienė ir kiti savo srities specialistai.

Kviečiame pasinaudoti proga, kuo daugiau sužinoti apie emocinį intelektą bei jo lavinimą ir pasitikti naujus mokslo metus su šypsena!