Įspėjimas vairuotojams: nežinantys, kur plauti automobilius mokės baudas

Įspėjimas vairuotojams: nežinantys, kur plauti automobilius mokės baudas 

Atėjus pavasariui kartais galima pamatyti suputojusią gatvę. To priežastis labai paprasta - neleistinoje vietoje plaunamas automobilis. Dar blogiau, kai gyventojai savo transporto priemones plauna prie vandens telkinių. GRYNAS.lt aiškinasi, kur galima ir kur negalima plauti automobilius ir kokią žalą gamtai gali padaryti nepaisantys reikalavimų.

Gamtoje plauti pigiau

GRYNAS.lt žurnalistai apsilankė vienoje iš Vilniuje esančių automobilių plovyklų ir pasidomėjo, ar dažnai vairuotojai plauna savo transporto priemones kitur, ne tam skirtose vietose - prie upės, ežero, namų kieme. Rezultatai netikėti nebuvo: daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, jog vasarą savo transporto priemonę jie plauna prie upės ar ežero, o jei būtų galimybė, plautų ir savo kieme.

„Žinoma, kad plaučiau kieme, jei turėčiau nuosavą namą. Mūsų draugai gyvena kotedže, šiek tiek už miesto, tai jie panaudotą vandenį panaudoja dar kartą plaudami automobilį. Sutaupo kelis eurus. Kai pagalvoji, susideda suma per tam tikrą laiką. Todėl vos tik atšyla orai, mes važiuojam prie upės ir esant tokiai progai nusiplaunam automobilius", - GRYNAS.lt sakė vilnietis Algirdas.

Kitas eilėje plauti automobilį stovėjęs Vilniaus miesto gyventojas Lukas teigė, jog dažniausiai automobilį plauna pas tėvus, nes šie turi nuosavą namą ir kiemą. „Labai retai plaunu plovykloj. Dažniausiai stengiuosi grįžęs pas tėvus nusiplauti, nes jie gyvena Šiaulių rajone, turi didelį kiemą ir šulinį. Tai iš šulinio vanduo juk nieko nekainuoja. O plovykloj jau kainos nemažos. Už viską reikia mokėti", - pasakoja Lukas.

Automobilių plovimas reglamentuojamas įstatymų

Paklausti, ar žino, jog automobilių plauti bet kur negalima, vyrai teigė girdėję apie ribojimus, tačiau dar niekad nebuvo už tai gavę baudos.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas informuoja, kad sąrašo, kur galima ir kur negalima plauti automobilius, nėra. Automobilio plovimas priskiriamas transporto priemonių techniniai priežiūrai, o ją reglamentuoja tam tikri įstatymai, kuriuose apibrėžti tokios veiklos aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl, kaip aiškina I. Valūnas, jeigu asmuo privačioje namų valdoje teikia transporto priemonių techninės priežiūros paslaugas, jis turi laikytis apraše nustatytų reikalavimų, nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kt. Tačiau specialistas cituoja, kad „fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo neteršti aplinkos <...>".

„Todėl manytina, kad automobilio kėbulo plovimas privačioje teritorijoje nenaudojant jokių cheminių priemonių (pvz., šampūnai), neprieštarauja šiai nuostatai. Jei įrodoma, kad aplinka plovimo metu teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai", - aiškina Vandenų politikos skyriaus vedėjas.

Taikomos didelės baudos

Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti ir viešoje vietoje prie ežero ar upės. Jeigu nėra paisoma reikalavimų ir aplinkosaugininkai ar viešosios tvarkos pareigūnai sučiumpa gyventojus, plaunančius automobilius, skiria baudą, kuri gali siekti nuo 30 eurų iki 1000 eurų.

Kauno RAAD Kauno agentūros vedėja Rūta Lukenskienė tvirtina, kad specialių reidų, kurių metu būtų gaudomi vairuotojai, neleistinose vietose plaunantys automobilius, nėra. Tačiau, jeigu vykdant planinį kitos srities patikrinimą pastebimas ir šis nusižengimas, atliekamos reikiamos procedūros. Anot R. Lukenskienės, dažniausiai apie nelegalų automobilių plovimą praneša kaimynai.

„Nesiaiškiname, ar su šampūnu ar be plauna, vis tiek važiuoja, jei yra gautas pranešimas. Dėl automobilių plovimo ir nuotekų tvarkymui yra nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai. Kas turi būti įrengta ir panašiai", - teigia aplinkosaugininkė. Anot jos, tokių skundų būna vos vienas kitas.

Taisykles nustato ir savivaldybės

Sučiupti gali būti ir daugiabučių namų gyventojai. Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas I. Valūnas sako, kad, ar galima kieme plauti automobilį, dažnai teiraujasi ir butuose gyvenantys žmonės. Tačiau jiems galioja tos pačios taisyklės, kaip ir nuosavų namų gyventojams. Negana to, kiekviena savivaldybė yra nustačiusi ir atskirus reikalavimus miesto gyventojams.

Teršalai geriasi į gruntą

Tačiau ne visi gyventojai supranta žalą gamtai, kuri gali būti padaryta plaunant automobilį neleistinoje vietoje. Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad tose vietose, kur nėra lietaus ar specialių nuotekų surinkimo sistemų, vanduo nuo automobilių su visais nešvarumais patenka į gruntą, o vėliau į gruntinius vandenis. Arba dar blogiau - tiesiai į vandens telkinį. „Problema yra ta, kad, plaunant automobilį, labai dažnai kartu su dulkėmis ir kitais nešvarumais yra nuplaunami tiek ant automobilio nusėdę, tiek ir iš pačio automobilio ištekėję tepalai ir degalai. Plaunant automobilį, visos šios medžiagos patenka į gruntą. Jeigu plauname asfaltuotoje ar betonuotoje aikštelėje, kur yra specialios nuotekų surinkimo sistemos, nieko tokio. Bet plauti transporto priemonę prie upės ar ežero, kaip žmonės mėgsta, negalima, nes pavojingi teršalai arba paviršinės nuoplovos būdu patenka į paviršinio vandens telkinį, arba nuotekos susigeria į dirvožemį ir toliau filtruojasi į gruntinius vandenis", - aiškina specialistė.

Gali būti užteršti ir šuliniai

Grunte nuotekų kelias nesibaigia. Kartu su gruntiniais vandenimis jos teka į žmonių šulinius, kurių vandenį vėliau gyventojai naudoja ne tik augalų laistymui, bet ir gėrimui. Be to, vandenį su teršalais augalai siurbia ir šaknimis.

„Lietuvoje dar yra nemažai gyventojų, kurie geria gruntinį vandenį iš šulinio. Gruntinis vanduo neslūgso labai giliai, todėl kartu su vandeniu žmonės gali gerti ir tas pavojingas medžiagas. Nesvarbu, kam naudojamas užterštas šulinio vanduo, ar gėrimui, ar augalams laistyti, vis tiek gali kilti pavojus žmogaus sveikatai", - sako R. Radienė.

Paskutinė stotelė - paviršiniai vandens telkiniai

Kitas pavojus - nuotekos po automobilių plovimo kartu su gruntiniais vandenimis patenka į paviršinius vandens telkinius ir taip sukeliamas pavojus jų faunai ir florai. „Aišku, jei nuotekos patenka į paviršinį vandenį, tai žala daroma visai vandens augalijai ir gyvūnijai. Žinoma, nuotekų nuo automobilių kiekiai nebus tokie dideli, kad žūtų žuvys ar kita vandens gyvūnija ar augalija, bet, jei tai būtų ilgalaikis procesas, jei visi žmonės šitaip darytų, tada jau tai taptų didele problema. Gruntinis vanduo išsikrauna į paviršinius vandenis, todėl yra didelė tikimybė, kad teršalai iš grunto patenka į vandens telkinius. Ypač, jei automobilis plaunamas netoli paviršinių vandenų. Dar vienas taršos šaltinis yra plovimui naudojami įvairūs detergentai, kurių dauguma taip pat gali kelti pavojų aplinkai. Netgi, atrodytų visai nepavojingas elementas, kaip fosforas, gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai - fosfatai, naudojami plovikliuose, patekę į vandens aplinką gali sukelti maistinių medžiagų perteklių, o tai savo ruožtu paskatinti vandens telkinių dumblėjimą, žydėjimą ir kitas neigiamas eutrofikacijos pasekmes, tai ką kalbėti apie plovikliuose naudojamas pavojingas chemines medžiagas" - komentuoja Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo skyriaus vedėja.

Kiekvienas nori važinėti švariu bei tvarkingu automobiliu, tačiau taip pat pageidaujama ir švarios, saugios aplinkos. Todėl prieš ketinant sutaupyti kelis eurus vertėtų pamąstyti, kiek automobilio plovimas ir nuosavo namo kieme, ir viešose vietose kainuos gamtai. Kiekvienas nori važinėti švariu bei tvarkingu automobiliu, tačiau taip pat pageidaujama ir švarios, saugios aplinkos. Todėl prieš ketinant sutaupyti kelis eurus vertėtų pamąstyti, kiek automobilio plovimas ir nuosavo namo kieme, ir viešose vietose kainuos gamtai.