Svetainių, nuorodų, tinklalapių katalogas, nemokama reklama
Palygino Vilniuje ir Berlyne atrinktas tas pačias 33 rūšių maisto prekes: kokybės skirtumai akivaizdūs, o kai kurie priedai net ir sukeliantys vėžį

Sumaištį ir vartotojų pasipiktinimą sukėlęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą vežami produktai savo kokybe neatitinka identiškų Vakarų Europoje parduodamų prekių.

 

Nustatyta, kad Lietuvos vartotojai turi tenkintis daug prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai.

Tyrimas buvo atliktas laboratorijose ir, palyginus Vilniuje ir Berlyne atrinktas 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas - Vokietijoje, galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, kuriuose mažiau maisto priedų, saldiklių ir kt.

„Gaila, kad turime tą problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo ir Europos Komisija. Daugeliu aspektų produktų kokybė skiriasi, nes siekiama produktą atpiginti, bet manau, kad tai - tik pasiteisinimas. Yra pažadas, kad 2018-aisiais Europos Sąjunga pradės tyrimą, ir tikimės, kad bus uždrausta tiekti skirtingos sudėties produktus į skirtingas rinkas. Lietuva jau įsitraukė į tokią kovą", - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris šią situaciją vadino „neskania".
Lietuva - šalis, kuri gali mokėti už kokybišką prekę

Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės, nebesame ta šalis ir tie vartotojai, kurie negalėtų įpirkti kokybiško produkto

„Vartotojas pirmiausia mato ženklinimą, sudėtį, todėl mūsų specialistai įvertino, kuo skiriasi ženklinimas ir produktų sudėtis. Taip pat norėdami platesnio tyrimo, atlikome ir laboratorinius tyrimus, buvo tirti 28 jutikliai. Tyrimai buvo ir jusliniai. Taip pat buvo tirti ir tokie dalykai, kurių vartotojai šiaip nemato.

Pavyzdžiui, kofeino kiekis, ar yra sojų ir panašiai.
Užfiksuoti skirtumai

Tiriant konkrečius skirtumus tarp Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų produktų, nustatyta, kad, tarkim, sausainiai „Milka Choco cookies" su pieninio šokolado gabalėliais Vokietijoje parduodami su 35 proc. šokolado gabalėliais, o Lietuvoje - su 32 proc. šokolado gabalėliais.

Šaltojoje persikų arbatoje „Nestea", kuri parduodama Vokietijoje, yra cukraus, o Lietuvoje arbatos sudėtį sudaro cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas. Bulvių traškučiuose „Lays salted" Vokietijoje sudėtyje yra saulėgrąžų aliejaus, o Lietuvoje - palmių ir saulėgrąžų. Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label tea" Vokietijoje nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra.

Skiriasi ir „Nutella" su lazdynų riešutais, Vokietijoje parduodamoje prekėje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje - 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių.

O štai tirpiojoje kavoje „Nestle Nescafe gold", kuri yra parduodama Vokietijoje, kofeino kiekis reikšmingai skiriasi nuo parduodamos Lietuvoje.
Kriminalo nėra, tačiau nemalonu

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas tikino, kad nors didelio kriminalo nėra, akivaizdu, kad Lietuvai teikiamos prekės - ne pačios aukščiausios kokybės. Jo teigimu, taip yra dėl akivaizdaus verslininkų noro daugiau uždirbti panaudojant pigesnes sudedamąsias dalis.

„Didelio skirtumo tarp minėtos šaltos arbatos „Nestea" sudėties kaip ir nėra, tačiau matyti noras sutaupyti. Cukrus yra natūralus produktas, kurio į produktą įdedama tiek, kiek reikia. Fruktozė yra kone dvigubai saldesnė, todėl ją naudojant yra sutaupoma saldų skonį suteikiančios medžiagos, nors ji ir yra kiek brangesnė už cukrų.

Paprastai stevija (steviolio glikozidas), fruktozė ir cukrus yra vartojami atskirai, tad galbūt produkto sudėtis priklauso nuo serijos - vienam saldikliui pasibaigus yra įdedama kito ar pan., bet čia tik galima spėlioti. Labiau suklusti reikia kai kalbama apie skonio stipriklius ir natrio chloridą mėsos produktuose, mat reikia sekti, ar nėra taupoma pačios mėsos ir nededama daugiau skonį stiprinančių medžiagų", - aiškino Maisto chemijos kursą universitete dėstantis profesorius.

Lygindamas aliejų, kuriame ruošiami „Lays salted" bulvių traškučiai, prof. A.Žilinskas pabrėžė, kad šis aliejus - itin pigus. „Lyginant maistingumą bei kitas aliejaus savybes galima pasakyti, kad palmių aliejus yra prastesnis, tačiau jis taip pat ir labai pigus. Taigi akivaizdu, kad Lietuvai teikia pigesnius, prastesnės kokybės produktus. Na, čia galbūt galima būtų sulyginti su pieno produktų skirstymu į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšį, į kurį atsižvelgiant galima būtų teigti, kad mums siunčia ne aukščiausios, bet galbūt pirmos rūšies produktus", - svarstė jis.
Didelio skirtumo nėra, bet kokybė kenčia

Paklausus apie „Lipton yellow label tea" juodąją arbatą ir į ją dedamas kvapiąsas medžiagas, prof. A.Žilinskas nurodė, jog nerimauti nederėtų, mat visos kvapiosios medžiagos tikrai yra leidžiamos vartoti. Deja, tai turi įtakos produkto kokybei.

„Galiu spėti, kad Vokietijoje parduodamai arbatai kvapas suteikiamas naudojant citrusinių vaisių žieveles ar kitas natūralias priemones. Lietuvoje jos yra kvapninamos naudojant atitinkamas kvapiąsias medžiagas.

Tačiau skirtumas toks, kad natūraliomis priemonėmis pakvepinta arbata ilgiau išlaikys gardų aromatą, o ta, į kurią buvo įlašinami kvapikliai, jo neteks greičiau, mat šis išgaruos. Todėl atsidarius naują arbatos pakuotę kurį laiką jaučiame intensyvu produkto kvapą, o vėliau jis tarsi visai išnyksta.

Kalbant apie riešutinį kremą „Nutella" ir lyginant tai, jog į vokiškus produktus yra dedami 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje - 6,6 proc. nugriebto pieno ir išrūgų miltelių, galima daryti išvadą, kad vėlgi siekiama sutaupyti. Išrūgų milteliai yra pigesni nei nugriebto pieno, tačiau sveikatai tikrai nekenkia. Juk lietuviai nuo seno vartoja išrūgas ir vargo nemato, todėl nerimauti dėl to tikrai nereikėtų."
Kalti didesnio pelno siekiantys verslininkai?

Profesorius A.Žilinskas pabrėžė, kad iš užsienio į Lietuvą prekes užsakinėja atitinkamos Lietuvos įmonės. Jis mano, kad šioms pareikalavus aukštesnės kokybės produktų, problemų jų gauti tikrai neturėtų kilti. „Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad už kokybę turėtų atsakyti ne gamintojai, o užsakovai. Manau, pareikalavus tokios pačios kokybės prekės, kuri yra tiekiama kitai rinkai, mes ją tikrai gautume.

Deja, šioje vietoje greičiausiai yra „verslininkaujama", pataupoma naudojant pigesnius produktus ir taip siekiama didesnio pelno juos parduodant už tam tikrą iš anksto numatytą kainą, todėl čia ne gamybos, o prekybos klausimas", - kalbėjo profesorius.
Palmių aliejus - galimas kancerogenas

Nors augalinis aliejus gamtoje yra laikomas iš tiesų geru, pavojus sveikatai atsiranda jį perdirbant. Rafinuojant augalinius aliejus (pvz., palmių) yra naudojama aukštesnė nei 200°C temperatūra, dėl kurios išsiskiria pramoniniams teršalams priskiriamos medžiagos (esteriai).

Šie esteriai yra galimi kancerogenai, kurie maisto produkto sudėtyje nėra nurodomi, tačiau, įtariama, gali sukelti vėžį. „Europos maisto saugos tarnyba pabandė išsiaiškinti, surinko duomenis, iš kur gauname esterių, kas yra pagrindiniai šaltiniai. Tiriant aliejus, riebalus, išsiaiškinta, kad palmių aliejus ir palmių branduolių aliejus bei margarinas yra tie riebalai, kuriuose randama daugiausia šių teršalų", - nurodė Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto specialistė Ilona Drulytė.

Atsižvelgiant į didėjantį įrodymų apie neigiamą poveikį sveikatai skaičių, daugelyje valstybių raginama šių produktų vengti. Tam pritarė ir gydytojas Alfredas Maruška.

„Yra žinoma, kad iš palmių aliejaus yra gaminami tepalai, na, o tai daug pasako. Produktų, kurių sudėtyje yra šių riebalų geriau vengti. Tai tikrai svarbiau nei tai, kiek šokolado gabaliukų yra sausainiuose - geriau atsižvelgti į tai, ar jiems gaminti naudojamas sviestas, ar margarinas", - aiškino medikas.
Produktai, kurių sudėtis skyrėsi:

sausainiai „Milka Choco Cookies",
sojų gėrimas „Alpron Soya original",
šaltoji persikų arbata „Nestea",
gėrimas „Lipton",
spragintų auksinių kukurūzų dribsniai „Kellogg's corn Flakes",
bulvių traškučiai „Lays salted",
mažiau saldūs dribsniai su šokoladu „Vitalis",
„Nutella" su lazdynų riešutais,
padažas „Uncle Ben's sweet and sour",
jogurtas „Activia" su braškėmis,
tuno pjausnys „Rio mare",
tirpioji kava „Nestle nescafe gold",
juodoji arbata „Lipton Yellow label tea".

 



Komentarai

Rašyti komentarą


Parašykite komentarą

Slapyvardis*:
El. paštas:
Komentaras*: