Taip nusižengia tik pasiturintys: baudos laikytis taisyklių nepriverčia

Taip nusižengia tik pasiturintys: baudos laikytis taisyklių nepriverčia

Aplinkosaugininkai kasmet nubaudžia nemažai pažeidėjų, kurie plaukiodami motorinėmis valtimis vidaus vandens telkiniuose nesilaiko taisyklių. GRYNAS.lt aiškinasi, kokių reikalavimų turi laikytis vandens pramogų mėgėjai ir kas gresia, jei jų nepaisoma.

Poilsį prie ežero gali apkartinti netikėtai arba tikėtai gauta bauda už naudojimosi vandens transporto priemonėmis taisyklių pažeidimus. Taip nutiko ir GRYNAS.lt pašnekovui vilniečiui Eugenijui, kuris antrus metus naudojo motorinę valtį tada, kai ja plaukioti draudžiama.

„Pernai nusipirkau motorinę valtį. Praeitais metais tik nusipirkęs išbandžiau ją birželio pradžioj. Tada nežinojau, kad negalima. Vėliau internete paskaičiau, kada leidžiama su tokiomis valtimis plaukioti. Bet ir šį birželį pasitaikė graži, saulėta diena. Buvo gaila jos neišnaudoti, tai su šeima nuvykome prie to paties ežero. Gaila, bet išvykoje gavę baudą. Aplinkosaugininkai iškart atvyko. Gal kas nors pranešė, nežinau. Gaila dabar baudą mokėti", - dėl netinkamo elgesio gailisi Eugenijus.

Pažeidėjų mažėja

Tokių pažeidėjų kaip Eugenijus yra ne vienas. Jiems suvaldyti yra rengiami planiniai aplinkosaugininkų reidai ir reidai pagal gyventojų pranešimus. Kai kuriuose regionuose daroma ir specializuota planinė akcija „Plaukia valtelė", kurios metu pareigūnai tikrina visus regiono vandens telkinius ir baudžia tuos, kurie nesilaiko aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose valtimis.

Šiemet Utenos regione organizuota akcija „Plaukia valtelė" pinigines patuštinti gali priversti 18 pažeidėjų. Anot Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų, 2017 metų „Plaukia valtelė" reidas tęsėsi lygiai mėnesį - gegužės 20 d. - birželio 20 d. Akcijos laikotarpiu buvo organizuotos 43 išvykos, patikrinta 117 vandens telkinių.

2016 metais Utenos regione „Plaukia valtelė" akcijos patikrinimai vykę taip pat gegužės 20 - birželio 20 dienomis, tačiau pažeidėjų fiksuota 13. Akcijos laikotarpiu buvo patikrinti 88 ežerai.

Alytaus apylinkėse pažeidėjų skaičiai daug kuklesni, tačiau ir ežerų šis regionas turi kur kas mažiau. Alytaus RAAD pareigūnai informuoja, jog šiemet vandens transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų pareigūnai nefiksavo, o praeitais metais jų būta 4.

Bauda gali siekti pusę tūkstančio eurų

O štai Vilniaus RAAD pareigūnai 2016 metais aptiko 22 pažeidėjus, o 2017 metais tokių kol kas nebūta. Kita vertus, departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas pasakoja, jog aplinkosaugininkai jau žino visas vietas Vilniaus apylinkėse, kur daugiausiai pažeidžiamos plaukiojimo vandens transporto priemonėmis taisyklės. Tai padeda pareigūnams laiku sučiupti pažeidėjus.

„Reaguojam ir į gyventojų pranešimus, ir vykdomi planiniai reidai. Pagal eilės metų praktiką mes žinome, kuriuose vandens telkiniuose dažniausiai plaukiojama tam tikromis vandens transporto priemonėmis ir kur galimi pažeidimai. Kur daugiausiai poilsiautojų, didesni vandens telkiniai, kur draudžiama plaukti su vandens motociklais ar su atitinkamo galingumo vidaus degimo varikliais. Tuose vandens telkiniuose organizuojami reidai", - teigia S. Mikėnas.

Už vandens transporto priemonių naudojimo pažeidimus gali tekti gerokai patuštinti piniginę: priklausomai nuo nusižengimo, bauda svyruoja iki 300 eurų, o jei nusižengimas padarytas pakartotinai - 600 eurų.

Anot S. Mikėno, tiems, kurie gauna šias nemažas pinigines baudas, susimokėti už pažeidimus sunku nėra, nes dažniausiai juos daro pasiturintys asmenys.

„Jei žmogus sugeba įsigyti valtį, vidaus degimo variklį, kuris kainuoja ne šimtais, o tūkstančiais eurų, priklausomai nuo galingumo, ar vandens motociklą, tai jis tikrai pinigų turi. Bent man neteko girdėti, kad bent vienas toks pažeidėjas nesusimokėtų baudos", - pabrėžia pareigūnas.

Nusižengia dėl žinių stokos

Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas tęsia, kad įvardyti pažeidėjų amžių būtų sudėtinga, tačiau jis tikina, jog dažniausiai jie būna ne pensinio amžiaus. Dažniausi jų pasiaiškinimai - taisyklių nežinojimas arba jų neaiškumas.

„Paaiškinimuose teigia, kad nežinojo, nors, manau, kad viską jie žino, tik, jei šalia yra mažesnio dydžio vandens telkinys, kuriame draudžiama naudotis atitinkamo galingumo vandens transporto priemonėmis, kam važiuoti 100 km, kur bus galima. Tiesiog rizikuoja ir plaukia šalia esančiame vandens telkinyje. Bet tada ir gauna ta „dovaną" - baudą", - tikina S. Mikėnas.

Kur valtimi su varikliu naudotis draudžiama?

Iš tiesų taisyklių, reglamentuojančių saugų vandens transporto naudojimą vidaus vandenyse, yra ne viena. Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė teigia, jog esminės yra tos, kurios reglamentuoja vandens transporto variklio galingumą, vandens telkinių dydžius ir terminus, kada galima naudoti vandens transporto priemones.

„Pradedant nuo dydžių, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose išvis draudžiama naudoti savaeiges vandens transporto priemones. Išskyrus vandens keliuose (pavyzdžiui, Nemune, mariose, Neryje)", - aiškina specialistas.

Kad būtų laikomasi ne tik šios, bet ir kitų taisyklių, būtina žinoti, jog sąlygose minima savaeigė vandens transporto priemonė yra ne kas kita kaip vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt.

Naudotis tomis savaeigėmis vandens transporto priemonės draudžiama ne tik mažesniuose nei 10 ha vandens telkiniuose, bet ir tuose, kurie yra telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose. Taip pat arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vadovas A. Čepelė pabrėžia ornitologinius draustinius, kuriuose taip pat draudžiamas motorinio vandens transporto naudojimas.

„Ornitologinis draustinis yra ta vieta, kur saugomi paukščiai. Tai jei ten bus plaukoma net su pripučiama valtele, vis tiek bus išbaidomos paukščių rūšys, kurios peri. Tą visą šiltąjį laikotarpį, kai paukščiai peri, maitina, vedžiojasi jauniklius", - aiškina A. Čepelė.

Kuo didesnis vandens telkinys, tuo galingesnė valtis

Aplinkos ministerijos atstovas A. Čepelė tęsia, kad tuose vandens telkiniuose, kurie yra didesni nei 10 ha ir netyvuliuoja draustinio, valstybinio parko teritorijoje, plaukti su savaeigėmis vandens transporto priemonėmis galima, tačiau yra nustatyti galimi variklių galingumai. „Didesniuose nei 10 ha vandens telkiniuose plaukioti kaip ir galima, tačiau, kuo mažesnis vandens telkinys, tuo mažesnis variklio galingumas turi būti.

Tam tikrais atvejais kai kuriuose telkiniuose dar ir nustatoma kita plaukiojimo data", - teigia pašnekovas. Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reglamentuoja, jog kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), su tokiomis vandens transporto priemonėmis galima plaukti visą navigacijos sezoną didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, mažesniuose nei 100 ha, bet didesniuose nei 10 ha tokias priemones leidžiama naudoti nuo birželio 21 dienos iki navigacijos sezono pabaigos.

Jeigu vandens transporto priemonių galingumas didesnis, reikia laikytis dar kitokių reikalavimų. Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW) - 20 AG (15 kW), priemonę galima naudoti visą navigacijos sezoną, tačiau tik ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose. Jeigu norima su tokia valtimi plaukti didesniame nei 100 ha vandens telkinyje, tuomet tai galima daryti nuo nuo birželio 21 dienos iki navigacijos sezono pabaigos.

Jeigu vandens transporto priemonių galingumas didesnis, reikia laikytis dar kitokių reikalavimų. Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW) - 20 AG (15 kW), priemonę galima naudoti visą navigacijos sezoną, tačiau tik ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose. Jeigu norima su tokia valtimi plaukti didesniame nei 100 ha vandens telkinyje, tuomet tai galima daryti nuo nuo birželio 21 dienos iki navigacijos sezono pabaigos.

Kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW) - nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos galima plaukioti didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose, kai - nuo 151 AG (111 kW) iki 300 AG (220 kW), tuomet tokiomis priemonėmis galima naudotis nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose. Tiesa, čia reikėtų nepamiršti dažnai minimos sąvokos „navigacijos sezonas" reikšmės. Tai, kaip aiškina A. Čepelė, laikotarpis nuo atlydžio iki pirmojo įšalo.

Kai kuriems ežerams - papildomi reikalavimai

Aplinkos ministerijos atstovas A. Čepelė primena, jog valstybiniuose parkuose leidžiama plaukioti tik tomis vandens transporto priemonėmis, kurių bendras variklio galingumas neviršija 10 AG ir tai galima daryti nuo birželio 21 dienos iki navigacijos sezono pabaigos. Ir tai dar nėra visas taisyklių komplektas: prieš ketinant naudotis vandens transporto priemone kuriame nors Lietuvos vandens telkinyje, reikėtų pasitikslinti, ar jame negalioja papildomų reikalavimų, o galbūt yra pratęstas/sutrumpintas neplaukiojimo sezonas. Vandens telkinių sąrašą su taisyklių patikslinimais galima rasti ČIA (jis gali būti pildomas, todėl rekomenduojama peržiūrėti ir redakcijas).

Saugomi natūralūs gamtos procesai

Tokie griežti reikalavimai pasiplaukiojimui motorinėmis valtimis ar vandens dviračiais yra taikomi norint apsaugoti natūralius gamtos procesus. Kaip teigė A. Čepelė, bet koks ramybės sudrumstimas ornitologiniame draustinyje, kur gyvena retos paukščių rūšys, gali sutrikdyti jų natūralius ciklus. Lygiai taip, panaudojus vandens transporto priemonę neleistinu laikotarpiu ar jei ji yra per didelio galingumo, sutrikdoma gyvūnų ir žuvų ramybė ne saugomoje teritorijoje.

Naudotis vandens pramogų transportu leidžiama tik nuo birželio 21 dienos todėl, kad iki šios dienos tęsiasi pavasarinis žuvų nerštas. Saugomose teritorijose vandens transporto priemonių naudojimas griežtai reglamentuojamas dėl jose augančių retų augalų rūšių ir buveinių. Kiekvienas neatsargus vandens pramogautojo pasivažinėjimas vandens dviračiu arba plaukimas motorine valtimi gali padaryti nemenkos žalos žuvims, kitiems vandens gyvūnams. Išbaidytos ir išgąsdintos žuvys slėpsis, ieškos kitų buveinių.