Dažniausiai pasitaikantys mitai apie erkes ir jų platinamas ligas

Šiemet jau fiksuojami pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai, kurie vėl primena, kad Lietuva yra endeminėje zonoje. Nors pavojus šalia ir paplitęs, tačiau gyventojai retai skiepijasi nuo erkinio encefalito ar kitaip saugosi erkių. Situacija negerėja ir dėl vis dar populiarių mitų apie erkes ir jų platinamas ligas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Mildos Žygutienės paneigia dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus.

1. Vienus žmones erkės mėgsta, kitų nemėgsta

Dr. M. Žygutienė sako, kad šitą teiginį išgirsta labai dažnai - žmonės kaip rodymu dalinasi savo patirtimi, kuomet jų erkės nelietė. „Sako, ėjome mišku dviese - vienam erkė įsisiurbė, kitam ne, vadinasi manęs nemėgsta erkės, o mano bendražygį mėgsta. Tada klausiu, ar ir apsirengę buvote vienodai, ir ar ėjote tomis pačiomis vietomis. Pasirodo, kad ne: vienas būna drausmingesnis - nors ir šilta, bet išėjęs pasivaikščioti apsirengia taip, kad būtų uždengtas visas kūnas, o kitas apsirengęs laisviau. Jam ir įsisiurbė erkė. Reikėtų įsisąmoninti, kad žmonių elgesys lemia, kam įsisiurbs erkė, o ne žmogaus kūno savybės - vieni save saugo, skiepijasi, neina į šabakštynus, kiti mažiau atsargūs", - sako specialistė.

2. Erkės užuodžia auką

Kitas mitas - kad erkės reaguoja į kvapą, todėl pagal prakaitą sprendžia, kam įsisiurbti. Entomologei toks teiginys sukelia šypsnį. „Jei kalbėtume apie uodą, tai toks paaiškinimas gal ir būtų logiškas. Uodas yra aktyvus, jis skraido, todėl jam paprasčiau keisti vietą ir reaguoti į aplinkos dirgiklius. Erkė yra mažiau mobili, ji dažniausiai laukia pasirodant aukos. Erkės reaguoja ne į kvapą, bet į kūno šilumą ir anglies dvideginio išskyrimą - kvėpavimą. Todėl norint apsisaugoti kruopščiai uždenkite kūną - taip tapsite erkėms „nematomi" ar „mažiau matomi", - pataria dr. M. Žygutienė.

3. Skiepijimasis nieko nepakeis

Specialistė sako, kad gyventojai yra pakankamai gerai informuoti apie erkes ir jų keliamą grėsmę, tačiau žinios nevirsta veiksmais ir žmonės pasyviai reaguoja į grėsmes. Veiksmingiausia priemonė prieš erkinį encefalitą - skiepai.
„Galvojama, kad manęs erkė nelies, o jei ir įsisiurbs, tai nieko tokio, nes „saviems" ji nebaisi. Tai klaidingas įsitikinimas, kaip ir dėl vakcinos veiksmingumo - kad erkei užkrėtus nepadės. Vakcinos nuo erkinio encefalito naudojamos jau 40 metų ir jų veiksmingumas siekia 99 proc. Taigi jos yra patikrintos tiek laiko, tiek klinikinių tyrimų. Problema tai, kad žmonės neįvertina, kiek kainuoja sveikata, todėl aplaidžiai žiūri į skiepus", - teigia dr. M. Žygutienė.

4. Pasilikęs erkės straubliukas yra pavojingas

Entomologė sako, kad daugeliui kyla klausimų dėl traukimo metu kūne likusio erkės straubliuko ir galvojama, kad jis yra pavojingas. „Erkė yra labai primityvus organizmas - ji net neturi galvos, o tik burnos aparatą, kuriuo iš aukos siurbia kraują. Dažnai traukiant erkę straubliukas lieka odoje ir žmonės galvoja, kad toliau vyksta užkrėtimo procesas. Galiu nuraminti, kad pašalinus erkės kūną, procesas nutrūksta - siurbliukas lieka kaip rakštis, kuris iš kūno po kurio laiko pasišalina savaime. Žinoma, galima kreiptis ir į specialistus, kad jie jį pašalintų, jei nenorima laukti ar dėl estetinių dalykų", - sako specialistė.

5. Erkės pavojingos tik miške

Miestų gyventojams atrodo, kad erkių problema aktuali tik besilankantiems ar dirbantiems miškuose, kolektyviniuose soduose ar sodybose. Entomologė nurodo, kad taip jau seniai nėra - erkės tyko ir visai šalia namų.
„Prieš dvidešimt metų, kuomet miestai buvo prižiūrėti ir aplinka sutvarkyta, erkių iš tiesų pasitaikydavo labai retai. Dabar miestai tapo žaliaisiais koridoriais erkėms - jų yra ne tik parkuose, tačiau ir prie namų. Kodėl taip atsitiko? Mūsų miestai yra miškingi ir menkai prižiūrimi, todėl ten labai gera terpė veistis šiems parazitams. Nesaugi ir aplinka prie namų - žolė pjaunama tik tada, kai siekia vos ne liemenį. O viena iš prevencinių priemonių prieš erkes - nuolatinis žolės pjovimas, ji neturi būti aukštesnė nei 10 centimetrų. Problemos mastą miestuose rodo ir tai, kad fiksuojame Laimo ligos atvejų pacientams, kurie buvo tik mieste", - mitą paneigia specialistė.