Kovojant su klimato kaita gyvenimas Lietuvoje keisis: ko laukti?

Klimato kaitos problemą sprendžia visas pasaulis. Dar 2016 metų Lietuvoje įsigaliojo Paryžiaus klimato kaitos susitarimas - jį ratifikavo daugiau nei 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetančios šalys. Susitarimą ratifikavo (prisiėmė įgyvendinti) 94 valstybės iš 197-ių pasirašiusiųjų. 2015 pabaigoje Prancūzijos sostinėje pasiektame susitarime nurodoma, kad temperatūros augimas Žemėje iki šio šimtmečio pabaigos būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Taip pat numatoma skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.

Nori koreguoti klimato kaitos mažinimo strategiją
Šių metų balandžio pabaigoje Europos Sąjungos šalių atstovai susitiko dar kartą, tik šį kartą neoficialioje konferencijoje Maltoje. Čia suvažiavę šalių aplinkos ministrai diskutavo, ar reikia peržvelgti bendrą ES prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio strategiją. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Navickas GRYNAS.lt teigė, jog suvažiavime priimtas bendras sutarimas dėl būtinybės apsvarstyti kai kuriuos užsibrėžtus tikslus.

„Europos Komisijai duotas signalas, kad šitą dokumentą reikia peržiūrėti, nes kai jis buvo rengiamas, buvo atsižvelgta į reiškinius, kurie dabar pasikeitę, todėl kai kuriuos punktus reikia peržiūrėti ir sukonkretinti priemones. Ir Lietuvai projektuojant kažkokią infrastruktūrą reikia numatyti iškart parametrus. Tarkim, keičiantis jūros lygiui, įvairios sritys būtų tam prisitaikiusios. Pavyzdžiui, jei yra matoma, kaip keičiasi rūšinė sudėtis, žemės ūkis irgi turi reaguoti atitinkamai, po truputį jį keičiant. Ūkininkai turėtų reaguoti ir po truputį keisti kultūras, žinoti, kurios kultūros turėtų būti labiau naudojamos ateityje. Tai Lietuvoje nėra labai aktualu, tačiau kitose šalyse gali būti svarbu dėl vandens trūkumo", - aiškina K. Navickas.

Būtina užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą

Klimato kaitos mažinimo strategija peržiūrima ir Lietuvoje. Aplinkos ministras K. Navickas sako, kad šiai problemai spręsti rengiamas visas priemonių komplektas.

„Lietuva peržiūri energetikos strategiją, į kurią bus įtrauktos ir klimato kaitos mažinimo priemonės. Viena iš galimų priemonių yra biokuro naudojimas, aktyvesnis technologijų naudojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Numatyta skatinti energetikos sektorių plėstis aplinkai palankesniu būdu. Dar nėra numatyta konkrečių priemonių, tačiau turime parengti ir strategiją transporto ir žemės ūkio sektorių pertvarkoms", - vardija aplinkos ministras.

Be to, K. Navickas akcentuoja, kad rengiant klimato kaitos mažinimo priemonių planą svarbu užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą: išsiaiškinti, kokios Lietuvos energetikos, transporto, žemės ūkio kryptys ir jas nuosekliai įgyvendinti.

„Ką matome iš patirties, tai reikia sustiprinti ir suaktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, jeigu, tarkim, koks nors sektorius, kad ir žemės ūkio, vystosi viena kryptimi, tai labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į tam tikrus dalykus, kurie susiję su klimato kaita. Pavyzdžiui, skatinti inovacijų diegimą. Tarkim, modernios, kompiuterizuotos kokios nors augalų tręšimo technologijos, kurios padėtų tiksliau ir arčiau augalo jį patręšti ir taip mažinti trąšų perteklių bei jų patekimą į aplinką. Taip pat numatyta skatinti elektromobilių transportą, tačiau ar tai galima pritaikyti geležinkeliams?" - dėsto K. Navickas.

Teršia pagrindiniai sektoriai

Iš tikrųjų šiandien taršiausi yra transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriai. Jie į aplinką išskiria daugiausiai CO2. Šios dujos yra bene didžiausios šiltnamio efekto ir klimato kaitos sukėlėjos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė yra aiškinusi, kad anglies monoksidas ir azoto oksidai, išskiriami automobilių, tiesiogiai (kaip šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos) ir netiesiogiai (nes jos yra pažemio ozono pirmtakai) prisideda prie klimato kaitos. Ji teigia, kad didžioji dalis šių teršalų išsiskiria kuro degimo metu, tačiau akcentuoja, jog aplinkai kenksmingas apskritai visas transporto priemonės būvis.

„Visų pirma, nagrinėjant bet kokio sektoriaus sukeliamą taršą reikėtų galvoti ne tik apie galutinę, vartotojo „matomą" taršą, pavyzdžiui, išmetamąsias dujas, bet ir suvokti visą būvio ciklą. Automobilių sukeliama aplinkos tarša prasideda nuo žaliavų jų gamybai gavybos, automobilių gaminimo, eksploatavimo ir jų utilizavimo. Čia dar galime kalbėti ir apie degalų gamybą, transportavimą ir pan., tačiau vis dėlto daugiausia dėmesio, kalbant apie automobilių keliamą aplinkos taršą, skiriama taršai, kylančiai jų eksploatavimo metu", - pabrėžė specialistė. Nebeliks senųjų traukinių

Kaip mažinti transporto taršą, idėjų yra: automobilių taršos mokestis, skatinimas rinktis elektromobilius ar hibridinius automobilius. Tačiau šios priemonės išspręstų individualių vartotojų sukeliamos taršos problemas, todėl būtina viso viešojo transporto pertvarka, ypač geležinkelio. Tiesa, mokslininkai su šia problema jau dirba.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas pasakoja, kad Geležinkelių transportas galėtų judėti trimis kryptimis: elektrifikacija, gamtinėmis dujomis varomi traukiniai (lokomotyvai) ir hibridiniai traukiniai (su energijos akumuliavimu).

„Pirmu atveju tai elektrovežiai, kuriems nutiesiamas elektros tinklas, iš kurios traukinys ima energiją. Gamtinės dujos galėtų pakeisti dyzeliną. Toks lokomotyvas turėtų vidaus degimo variklį, kaip ir įprasti lokomotyvai, tačiau uždegimo sistema būtų visai kitokia, praktiškai kaip benzininiuose varikliuose. Gamtinėmis dujomis varomuose traukiniuose naudojamos suskystintos dujos. Tam, kad jos suskystėtų, jas reikia atšaldyti iki -160°C. Tokiu būdu jos užima daug mažesnį tūrį nei suslėgtos dujos, todėl talpina daug didesnį kiekį energijos. Hibridiniai lokomotyvai turi vidaus degimo variklį, elektros variklį ir elektros akumuliatorių bateriją. Baterija traukinio stabdymo metu sukaupia energiją ir ją panaudoja traukiniui įsibėgėti. Taip galima sutaupyti resursų neprarandant kinetinės energijos", - pasakoja docentas.

Atsinaujinimui reikės laiko

Elektrovežiai - jokia naujiena, net ir Lietuvoje. O štai gamtinėmis dujomis varomi traukiniai, galima sakyti, yra naujovė. Pirmieji projektai prasidėjo prieš keletą metų ir dabar po truputi jau vystomi toliau ir jų vis daugėja.

„Iš karto nepavyks atnaujinti geležinkelių, nes yra daug senesnių lokomotyvų, o naujų krypčių įdiegimas nėra toks lengvas procesas. Čia - ilgalaikis procesas", - prognozuoja VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas.

Ne ką mažiau CO2 į aplinką patenka gaminant energiją - deginant iškastinį kurą, todėl šią sritį taip pat ketinama reformuoti. Kaip sako Aplinkos ministras, energetikos sektoriuje reikalingos inovacijos, o svarbiausia - skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau VGTU Aplinkos inžinerijos Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas rekomenduoja pirmiausia apsibrėžti, kokiu energetikos keliu žada eiti Lietuva ir tuomet, priklausomai nuo pasirinkto energijos gamybos būdo, planuoti strategiją, kaip tai bus pasiekta.

„Situacija dabar tokia: mes turime dujų terminalą. Tas dujas importuojame. Iš kitos pusės, skatinamas ir biokuro naudojimas, kuris mažina dujų suvartojimą. Tai kokia valstybės vizija? Lyg ir remiama atsinaujinanti energetika, bet tada turime problemų dėl mažėjančio dujų suvartojimo", - samprotauja mokslininkas.

Gyventojai ekologiją pamiršta

Tačiau tai yra tik dalis šildymo vartotojų. Kitą dalį sudaro gyventojai, kurie savo namus kūrenasi patys. Ir čia, anot doc. dr. G. Šiupšinsko, gali kilti problemų, nes daugelis individualių namų gyventojų mąsto, kaip šildytis pigiau, o ne visuomet efektyviau ir švariau. Todėl vienas iš galimų kompromisų, kad būtų mažinama oro tarša, yra biokuro naudojimas.

„Vartotojai dažniausiai renkasi ekonominį, ne ekologinį sprendimą. Žiūrima, kad jiems būtų kiek įmanoma pigiau. Tačiau valstybės mastu biokuras yra ne tik pigesnis už dujas, bet jis kuria dar ir papildomą pridėtinę vertę. Atsiranda darbo vietos, nes reikia jį pagaminti, atsiranda įmonės, kurios presuoja tą biokurą į briketus, granules, jas parduoda, mokami mokesčiai valstybei", - aiškina VGTU Aplinkos inžinerijos Pastatų energetikos katedros docentas.

Mokslininkas pažymi, kad norint iš tikrųjų sumažinti energetikos sektoriaus taršą, reikėtų pradėti nuo šilumos vartojimo mažinimo, ypač senuose sovietmečiu statytuose daugiabučiuose.
„Šilumos vartojimas Lietuvoje yra per didelis ir čia neišvengiamai reikia paminėti renovaciją, apie kurią jau visi yra girdėję. Mūsų atlikti modernizuotų pastatų vertinimai rodo, kad galimi šilumos taupymai siekia 60, o kartais ir 70 proc. Be jos apčiuopiamą progresą bus pasiekti sunku", - konstatuoja doc. dr. G. Šiupšinskas.