Geriau už bėgimą, krepšinį ar tenisą: juk žmogus – ištvermės gyvūnas

Geriau už bėgimą, krepšinį ar tenisą: juk žmogus - ištvermės gyvūnas

Žmogus be judesio gyventi negali. Asmenų, kurie visą dieną sėdi prie kompiuterio, organizmo procesai lėtėja, sutrinka laikysena ir judesiai. Specialistai įsitikinę: judėjimas yra prigimtinis dalykas, kurio atsisakyti ar nuo kurio atsiriboti - žalinga.

Nors šiandieną įvairių sporto rūšių populiarumas sparčiai auga, derėtų nepamiršti pagrindinių taisyklių, kurios leidžia nepasidaryti žalos ir užtikrina gerą savijautą sulaukus garbaus amžiaus. Tai - bendras viso kūno fizinis lavinimas ir judėjimas gryname ore, rašoma pranešime spaudai.

„Pradėti judėti reikėtų kuo jaunesniame amžiuje. Kai vaikas geba atsistoti nuo kojų, kai pradeda lavėti jo judesių koordinacija, pusiausvyra, tėvai turėtų skirti įvairaus sudėtingumo judėjimo užduočių. Tuo tarpu treneris ar specialistas gali užsiimti su vaiku jau nuo 3 metų", - sakė bendrojo fizinio paruošimo treneris Karolis Šaltis.

Deja, viena didžiausių tėvų baimių, lemianti pernelyg didelį atžalos saugojimą - nerimas, kad vaikas susižalos. Todėl jaunam, judriam žmogui uždraudžiama važinėti dviračiu, riedlente ar riedučiais. Tokia baimė, pasak trenerio, yra nepagrįsta.

„Vaikui visada galima nupirkti kokybiškas apsaugas: kuo anksčiau jis pradės mokytis įvairių dalykų, tuo geriau. Be to, tai būtų gera proga tėvams skirti dėmesio savo atžalai: jį skatinti, motyvuoti, praleisti daugiau laiko kartu," - privalumus vardijo K. Šaltis, pridurdamas, kad požiūrį į judesį reikėtų keisti iš esmės.

Sportas mokyklose turėtų būti kitoks

Mokyklose per savaitę vyksta vos pora fizinio lavinimo pamokų, o ir tos dažniausiai - be galimybės ramiai apsirengti, pasportavus - nusiprausti. 45 minučių trukmės pakrutėjimas žaidžiant estafetes, kvadratą ar šokant į tolį - neitin įkvepiantis judėjimo pavyzdys. Vaikai neretai sportuoja pribūtose, prastai vėdinamose sporto salėse, be galimybės įkvėpti gryno oro, išeiti į lauką.

„Manau, kad į kūno kultūros pamokas žiūrima pernelyg atlaidžiai: mokytojų, tėvų ar Vyriausybės požiūris yra atmestinas. Visi puikiai žino, kad į kūno kultūros pamokas vienu metu suguža 3-4 klasės, tačiau tikimasi, kad kiekvienas vaikas gaus pakankamai dėmesio. Todėl kasdienio judėjimo atsakomybė krenta ant tėvų bei asmeninių pečių," - teigė K. Šaltis.

Gryno oro reikšmė

Judėti rekomenduojama lauke: eiti į parkus, miškus, prie vandens telkinių. Patalpose tūnantys žmonės diena iš dienos kvėpuoja tuo pačiu oru, dulkėmis. Retas kuris vėdina patalpas kiekvieną dieną, o rekuperatoriai, ypač senesni, skatina nuolat kvėpuoti tuo pačiu deguonimi. Organizmo procesus lėtina ir judėjimas sporto salėje. Tad vienas geriausių variantų, kuo galima užsiimti laisvalaikiu - tai važinėjimas dviračiu. Kasdienis dviračio mynimas užtikrina geresnę savijautą net ir sulaukus garbaus amžiaus.

„Važinėjimas dviračiu - vienas geriausių būdų grūdintis ir stiprinti imunitetą. Minant dviratį stiprėja kojų, sėdmenų, pilvo preso ir nugaros raumenys, gerėja širdies veikla, kraujas gausiai aprūpinamas deguonimi", - privalumus vardijo Gintautas Umaras, pasaulio ir olimpinis čempionas.

G. Umaro teigimu, judėti gryname ore, nors kartą per dieną „pravėdinant" smegenis - būtina: tai teigiamai veikia darbingumą bei atmintį. Erdvė su toliuose besidriekiančiais horizontais, kintantys vaizdai, gaivos kupini plaučiai užtikrina gerą savijautą, leidžia pailsėti ir atitrūkti nuo kasdienių darbų.

Ištvermė - kodėl ji būtina?

Pasak legendinio dviratininko, ištvermės ugdymas ir simetriškas sportas (kai vienoda apkrova lavinamos visos raumenų grupės) vaikams nuo 12-13 m. yra esmiškai svarbus. Dėl visapusiško kūno lavinimo važinėjimas dviračiu yra kur kas pranašesnis už bėgimą uždaroje sporto salėje, traumomis gresiantį krepšinį ar vieną kūno pusę stiprinantį tenisą. „Sakyčiau, kad ištvermės sportas žmogui yra pats naudingiausias, - antrino K. Šaltis. - Dviračiai - viena geriausių sporto šakų ištvermei lavinti, o žmogus iš esmės - ištvermės gyvūnas.

Taip pat tinka lygumų slidinėjimas, bėgimas. Galime lavinti jėgą, tačiau be bendrosios fizinės ištvermės nesugebėtumėm atlikti kasdienių užduočių." Pasak bendrojo fizinio parengimo trenerio, ištvermės reikia turėti tiek, kad kasdienius darbus būtų galima atlikti kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis. Lavinti ištvermę reikėtų pirmiau nei jėgą ar greitį, nes jai reikia daugiausiai laiko.

„Požiūris į tai, kokios sporto šakos žaloja labiausiai yra kiek juokingas, nes judesys pats iš savęs yra žalojantis. Fiziškai pasiruošus reikia būti visada - ar namie bulves maišysi, ar bandysi panešti įsigytą spintą: viskam reikia fizinio pasirengimo, bendrosios fizinės ištvermės", - neabejojo K. Šaltis.