Grybautoja nustebo sužinojusi, kokią retenybę jai pavyko rasti

Patyrusi grybautoja pasidalino nematyto grybo, aptikto Bukiškių miške, nuotraukomis. Ji klausė, koks tai grybas. Pasirodo, kad tai itin reta rūšis, už kurios rovimą galima užsitraukti didelę piniginę baudą.

Aptiktas grybas įrašytas į Raudonąją knygą

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Rasa, netoli Vilniaus esančiame Bukiškių miške užtikusi niekada anksčiau nematytą grybą. Moteris grybauja nuo pat vaikystės ir įprastai pažįsta visus miške sutinkamus grybus, tačiau šįkart sutikto grybo atpažinti grybautojai nepavyko.

„Savaitgalį ėjau grybauti, vienoje miško vietoje ramiai rinkau raudonikius. Išrovusi juos pastebėjau, kad už kelių žingsnių kažkas geltonuoja. Galvoju - voveraitės, bet priėjus arčiau supratau, kad ten kitokie, keistai susisukę ir anksčiau nematyti grybai", - prisimena grybautoja.

Nežinodama, koks grybas auga, Rasa jį nufotografavo. „Niekada nepjaunu nepažįstamo grybo. Net ir dabar jo neliečiau, tik nufotografavau", - teigia ji.

Parodėme nepažįstamo grybo nuotraukas grybus tyrinėjančiam Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojui, mikologui Jonui Kasparavičiui ir visai netrukus paaiškėjo, jog neliesdama ir nepjaudama grybo skaitytoja pasielgė teisingai.

„Skaitytojos rastas grybas, nors dar gal ir nėra pilnai išaugęs, greičiausiai yra geltonasis kiškiaausis (Otidea onotica). Tai yra retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas", - aiškina mikologas.

Raudonojoje knygoje grybas priklauso 2 (V) kategorijai - tai reiškia, jog ši rūšis yra pažeidžiama, o jos populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Geltonasis kiškiaausis įrašytas į Raudonąją knygą dar 2003 m., yra randamas Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, dažniausiai prie ąžuolų.

Lietuvoje žinoma apie 30 radaviečių: šių retų grybų galima rasti Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šilutės, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus rajonuose.

Geltonojo kiškiaausio nykimą lėmė bendras miškų degradavimas, kalta ir atmosferos tarša, brandžių miškų kirtimas. Grybo apoteciai - 1-3 cm skersmens, 2-10 cm aukščio, ausies ar šaukšto formos, oranžiniai ar smėlio geltonumo, trumpakočiai.

Baudos gali siekti beveik 600 Eur

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 67 straipsnis numato griežtas bausmes už saugomų grybų rovimą. Pagal jį, draudžiamas neteisėtas saugomų grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas.

Toks elgesys piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 289 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo ir pareigūnams - baudą nuo 57 iki 579 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą piliečiams nuo 115 iki 144 Eur ir pareigūnams - nuo 144 iki 289 Eur.

Saugomais laukiniais augalais ir grybais laikomi Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašuose nurodytų rūšių arba pagal tarptautinius susitarimus pripažintų saugomomis rūšių augalai ir grybai.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/grynas/gamta/grybautoja-nustebo-suzinojusi-kokia-retenybe-jai-pavyko-rasti.d?id=75669525