Ištyrė, kaip lietuviai perka ir kada išmeta buitinę techniką

Ištyrė, kaip lietuviai perka ir kada išmeta buitinę techniką

Lietuvos gyventojų buitis dar tik pradeda panašėti į vakarietiškąją - tokią tendenciją atskleidė pirmąkart šalyje atliktas reprezentatyvus tyrimas apie elektronikos įrenginių įsigijimą, naudojimą bei atsisakymą.

Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad elektroninių prietaisų namų ūkiuose daugėja, tačiau atliekomis tampa tik maža dalis turimų įrenginių, rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius Linas Ivanauskas teigia, kad Lietuva pragyvenimo lygiu vejasi Vakarų Europos šalis, lygiai tokia pati situacija ir buityje - mes dar tik kuriamės sau patogią buitį.

Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kone 50 proc. naujų elektroninių įrenginių Lietuvoje gyventojai perka kaip „pirmus" ar „antrus reikalingus", taigi, vietoj jų neturi ko išmesti.

„Paprastai kalbant, jeigu aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse gyventojai perka ekonomiškesnius šaldytuvus ar indaploves, patogesnių technologijų dulkių siurblius ar virtuvinius kombainus ir senus prietaisus išmeta, Lietuvoje gyventojai savo namų ūkiui indaplovę, virtuvinį kombainą ar smulkintuvą, kondicionierių ir pan. perka, apskritai, pirmą kartą.

Taip pat nemažai įrenginių perkami kaip „antras reikalingas" ir šios tendencijos priežastis yra ne tik noras gyventi patogiau, bet ir taupiau. Pavyzdžiui, kaip antrą reikalingą šaldiklį dažniau perka mažas pajamas gaunančios šeimos, kurios užsiaugintus ar pigiau įsigytus maisto produktus paprasčiausiai užsišaldo, tokiu būdu mažindamos išlaidas maistui", - pasakoja EPA atstovas.

Gyventojai su nebenaudojamais prietaisais atsisveikina sunkiai

Atlikus tyrimą paaiškėjo ir tai, ar gyventojai yra linkę lengvai atsisveikinti su nenaudojamais elektronikos įrenginiais. Gyventojų apklausą atlikusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" direktoriaus Igno Zoko teigimu, absoliučiai didžioji dauguma gyventojų nenori keisti elektroninių įrenginių be reikalo, trumpai tariant - naudoja juos tol, kol visiškai sugenda, o remontas tampa ekonomiškai netikslingas. Išimtis galioja tik kompiuteriams, mobiliesiems telefonams, t. y. elektronikai, kurios keitimui poreikį diktuoja sparčiai besivystančios technologijos.

„Kalbant apie elektroninių įrenginių atsisakymą, smulkius namų apyvokos daiktus gyventojai linkę išmesti pernelyg nedelsdami. Tuo tarpu stambesni, brangiau kainavę patenka į savotiškas karantino zonas - saugomi metus, dvejus, trejus, nes „gal dar prireiks". Čia ir iš psichologinės pusės galima dar įvertinti, kad net ir daikto atsisakydamas žmogus išgyvena savotišką „gedėjimo fazę", - teigia I. Zokas. „Spinter tyrimai" atstovas liūdnai juokauja: mums kaupti neskauda, nes gyventojų mažėja, vietos daugėja. „Lietuvoje vis dar populiaru nebereikalingus daiktus vežti artimiesiems į kaimą, sodą. Nebereikalingų elektroninių įrenginių sunkiau atsisakyti vyresnės kartos atstovams, kurie sovietmečiu patyrė, ką reiškia deficitas", - teigia I. Zokas.

Gyventojų poreikiai bei įpročiai prasilenkia su Lietuvos užmojais

L. Ivanauskas teigia, kad situaciją galima vertinti dvejopai. „Išties džiugina, kad gyventojai pagaliau turi galimybes kurtis patogesnę buitį - prietaisų perkama vis daugiau. Taip pat džiugina ir tai, jog pagal tai, kiek gyventojai sugeneruoja elektronikos atliekų ir kiek atliekų sutvarkoma, galime būti ramūs, kad jų patvorėse nesimėto - jos sutvarkomos. Visgi neramina ženklus gyventojų poreikių bei įpročių prasilenkimas su Lietuvos pačios sau išsikeltomis užduotimis. Vertinant užduotis Lietuvoje buitis turėtų būti panaši kaip Vakarų Europoje, deja, mes dar tik judame link to", - atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.

Tyrimo duomenys suteikia galimybę įsivaizduoti realų elektronikos atliekų susidarymą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pusė Lietuvoje įsigytų naujų kaitlenčių, orkaičių ar viryklių buvo pirktos kaip „pirmos" arba „antros reikalingos", tad parsivežę naują prietaisą gyventojai seno išmesti neturėjo. Atrodytų, kad likusių pusę atvejų buvo „sugeneruotos" elektroninės atliekos, nes nauji prietaisai buvo pirkti seniems pakeisti. Visgi nagrinėjant atsisakytų kaitlenčių, orkaičių ir viryklių duomenis matyti, kad net trečdalis jų pernai buvo perleista tolimesniam naudojimui - buvo parduotos arba padovanotos. Kitas analogiškas pavyzdys - su skalbimo mašinomis, džiovyklėmis ir indaplovėmis.

Iš naujai Lietuvoje pirktų šių prietaisų net 4 iš 10 buvo įsigyti kaip „pirmas" ar „antras reikalingas". Tuo tarpu iš atsisakytų į antrinį panaudojimą pateko kiek daugiau nei trečdalis. „Pavyzdžiuose pateikti elektroniniai įrenginiai priskiriami pirmajai kategorijai, kuriai šiandien keliamas reikalavimas sutvarkyti 55 proc. nuo importuoto ir pagaminto kiekio Lietuvoje (pagal antrą užduoties variantą).

2019 m. Lietuva pati sau yra nurodžiusi įpareigojimą sutvarkyti 60 proc. elektronikos atliekų nuo viso pagaminto ir importuoto kiekio, tačiau jau dabar aiškėja, kad laukia užduoties nevykdymas ir rezultatą nulems ne neveiklumas, o tiesiog atliekų nesusidarymas šalyje. Dabar svarbu ieškoti esminių sprendimų, nes 2016 m. jau yra pirmieji ataskaitiniai metai, pagal kuriuos bus skaičiuojama užduotis 2019-iems metams, o aptariamas tyrimas pirmąkart parodo realią elektronikos atliekų susidarymo situaciją šalyje", - tikina L. Ivanauskas.