Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
2021-04-13
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Balandžio 8 dieną visame
pasaulyje minima Holokausto ir heroizmo aukų
atminimo diena (Jom HaŠoa). Minit šią
dieną ir Holokausto aštuoniasdešimtmetį, Lietuvoje pristatoma į 10 pasaulio
kalbų išversta vokiečių pastoriaus Jobst Bittner knyga
„Tylos uždanga“. Tai nacių kareivio sūnaus išpažintis ir
atgaila dėl jo tautos poelgių. Knyga
apipinta istoriniu, psichologiniu ir teologiniu kontekstu leidžia pažvelgti
giliau, bet svarbiausia – tai skatinimas prabilti ir nutraukti Holokausto temą
gaubiančią tylą.
„Lietuvoje žmonių žaizdos iki šiol yra gilios ir
kraujuoja. Galbūt taip yra dėl to, kad šeimose apie praeitį daug nekalbėta. Ant
praeities prisiminimų, traumų ir kalčių pančių nusileido tylos uždanga, kuri
neperplėšta dar ir šiandien“, – teigia knygos autorius, tarptautinio judėjimo „March of
Life” („Gyvybės žygis”) iniciatorius J. Bittner.
Holokausto žaizdos žmonių širdyse
Holokaustas – viena iš didžiausių tragedijų įvykusių
Lietuvoje, palikusi gilias žaizdas ne tik istorijos puslapiuose, bet ir žmonių
širdyse. Knygos autorius Jobst Bittner šiuo metu
gyvena Tiubingene. Antrojo pasaulio karo metu šis miestas tapo nacionalizmo
ideologiniu centru, kuriame buvo ruošiami didžiausi to meto egzekutoriai ir
masiniai žudikai. Autoriaus protėviai – nebuvo išimtis.
„Vingiuotuose istorijos keliuose žydų gyvenimas Lietuvoje
suklestėjo nuo XIV amžiaus. XVII – XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
pamažu virto vienu iš Rytų žydų centrų. Vilna buvo vadinama Šiaurės Jeruzale,
tačiau net 95 % šalyje gyvenusių žydų karo pabaigos taip ir nesulaukė. Vienas
pagrindinių masinių žudikų Lietuvoje ir SS operatyvinių būrių vadovas buvo
Valteris Stahleckeris. Jis, kaip ir daugelis kitų SS masinių žudikų, baigė mano
miesto Tiubingeno universitetą. Jie visi yra atsakingi už 700 000 žydų mirtį.
Pasirodo, mūsų istoriniai ryšiai su Lietuva yra glaudesni, nei manėme“, –
pasakoja knygos autorius.
Prieš dešimt metų, minint Holokausto 70-metį, Lietuvoje
vykusiuose „Gyvybės žygio” renginiuose dalyvavęs Jobst Bittner teigia, kad vokiečių okupuotos šalys visų
pirma yra aukos, bet negalima paneigti, kad ir jos pačios vykdė
nusikaltimus: „Daugelyje šalių, į kurias įsiveržė, okupavo ir niokojo vokiečių Vermachtas, tebeegzistuoja
antisemitizmas, susijęs su tuo, kad žmonės nenori susidurti su tamsiąja savo
praeities puse. Sunku pažvelgti ne tik į aukomis nusėtą istorijos pusę, bet ir į tą, kurią slegia asmeninė kaltė. Skaudu
pripažinti, bet daugelis lietuvių padėjo vokiečiams žudyti žydus.
Tačiau istorija yra tokia kokia yra, mes negalime jos pakeisti, bet galime
pasimokyti iš padarytų klaidų ir jų nekartoti“.
„Tylos uždanga“ arba kodėl trūksta drąsos prabilti?
Daugumą
šeimų Vokietijoje ir Lietuvoje, joms
pačioms nepastebint, gaubia „tylos uždanga“. „Tylos uždanga“, tai
reiškinys atsirandantis, kai karo kartos vaikai ir anūkai, pasirenka nekalbėti apie Holokaustą ir savo viduje
kovoti su kaltės jausmu, trauminių
patirčių pergyvenimu, taip nutoldami nuo savo šeimų ir artimųjų. Skiriamasis
jų visų bruožas -
tylėjimas.
„Budelius ir aukas jungia nematomas likimas: jų
palikuonys kenčia nuo tėvų ir senelių nebylystės ir jaučia, kaip jų našta
perduodama iš kartos į kartą. Viso to pasekmės ‒ tai neįvardintos baimės,
santykių sutrikimai ir vidinė siena, neįsileidžianti tiesos apie savo šeimos
istoriją. Dauguma jų taip ir nesugebėjo prabilti apie savo kaltę, traumą ir
kančią. Už pasakojamų anekdotų ir šabloniškų, pasikartojančių istorijų jų
vaikai ir anūkai klausė savęs: „Ką iš tikrųjų padarė tėvas? Senelis?“, – teigia
J. Bittner.
Autoriui antrina lietuviško knygos vertimo leidėjas,
tarptautinio „Gyvybės žygio“ judėjimo Lietuvoje vadovas Tadas Daujotas: „Holokausto tema Lietuvoje yra nepatogi,
todėl akivaizdu, kad mūsų tautą vis dar dengia nematoma „tylos
uždanga”. Knygoje autorius kalba apie skirtingus „tylos uždangos” lygmenis ir atskleidžia
dvasinę realybę bei kas įvyks tuomet, kai mes perplėšime tą nematomą „tylos
uždangą”.
Teologijos magistro laipsnį turintis autorius nagrinėja ne tik
nacių padarytas klaidas, bet ieško antisemitizmo šaknų ankstyvojoje bažnyčioje. Knygoje yra labai detaliai nagrinėjami skirtingi „tylos uždangos” lygmenys įvairiais
istorijos,
psichologiniais ir dvasiniais pjūviais.
Siekiant išgyti – būtina atverti žaizdas
Knygos autoriaus tikslas – paskatinti
atverti skaudžiausias širdies žaizdas. Pagrindinis ginklas siekiant nutraukti
tylą – žodis. Tiesa dažnai būna nepatogi ar net
skaudi, bet praeities klaidos nepasikartos
tik tada, kai jos bus suprastos ir išmoktos. To neįmanoma padaryti, kai nėra
kalbama.
„Holokausto tema – tai dar
neužgijusi žaizda mūsų visuomenėje, todėl ir sunku apie tai kalbėti garsiai,
nes dažną kartą tai atneša pasmerkimą ir žmonės jaučia kaltę. Kai tave kaltina,
įprastai įsijungia gynybinė reakcija ir tada ateina pasipriešinimas, bandant
save pateisinti. Tikiu, kad šios knygos pagalba gali būti išgydyta daug
širdžių, o tuomet kai šios žinios paliesti žmonės garsiai prabils ir peplėš
nematomą „tylos uždangą” į mūsų tautą ateis išgydymas ir atstatymas“, –
pasakoja Holokausto 80-mečiui skirtos
knygos „Tylos uždanga” leidėjas Tadas Daujotas.
Specialių knygos autoriaus kreipimąsi į
Lietuvą galite pamatyti čia.